ženklinis

ženklìnis, -ė adj. (2) I, KŽ, žénklinis (1); Rtr 1. L706 kuris turi ženklą: Ženklìnė prekė NdŽ. 2. signalinis: Ženklìnė ugnis DŽ, NdŽ. Žénklinis kuoras BŽ241. Ženklinės marškos laikomos patiestos, kol lėktuvas paleis raketą „supratau“ rš.